Lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 didžiosios ir mažosios lotynų abėcėlės raidės:

Aa Ąą Bb Cc Čč Dd Ee Ęę Ėė Ff Gg Hh Ii Įį Yy Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Šš Tt Uu Ųų Ūū Vv Zz Žž

Tai pagrindinės lietuvių kalbos raidės. Be jų, dar vartojamos kirčiuotos raidės.

Visų pagrindinių lietuvių kalbos abėcėlės raidžių kodavimą apibrėžia tarptautiniai ir Lietuvos standartai: LST ISO/IEC 8859-13 (8 bitų ženklų rinkinys, vadinamas lotynų 7-ąja abėcėle) ir LST ISO/IEC 10646-1 (32 bitų). Unikodas yra standarto ISO/IEC 10646 poaibis, todėl jame visų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių kodai atitinka minėtus standartus.

Lietuvių kalbos abėcėlės raidės, turinčios diakritinius ženklus, unikode priskirtos ženklų grupei, kuri vadinama lotynų abėcėlės plėtiniu.

„Unix“ šeimos operacinėse sistemose – standartu LST ISO/IEC 8859-13 apibrėžta koduotė, kuri žymima ISO-8859-13. DOS sistemoje – standartu LST 1590-1 apibrėžta koduotė, turinti numerį 775. „Windows“ šeimos operacinėse sistemose naudojama Lietuvos standartu LST 1590-3 įteisinta koduotė „Windows-1257“, kurioje visų lietuvių kalbos raidžių kodai sutampa su standarto LST ISO/IEC 8859-13 kodais.

Visos lietuvių kalbos abėcėlės raidės taip pat yra 8 bitų koduotėse ISO-8859-4 ir ISO-8859-10. Šios koduotės neįteisintos Lietuvos standartais ir Lietuvoje nenaudotinos.

Plg. lotynų abėcėlė, pagrindinė lotynų abėcėlė.