Pratarmė

Pirmasis lietuviškas kompiuterijos terminų žodynas [13] išleistas 1971 metais. Vėliau buvo papildytas, pertvarkytas [26]. Buvo išleista keletas įvairioms operacinėms sistemoms skirtų dvikalbių žodynėlių: DOS [29], „Linux“ [17] „Windows“ [30, 31, 33]. Tik 1995 metais pasirodė aiškinamieji kompiuterijos žodynai [9, 20].

2005 metais pasirodė pirmasis „Enciklopedinio kompiuterijos žodyno“ leidimas [7]. 2008 metais išleistas gerokai papildytas (jo apimtis beveik padvigubėjo) ir pakoreguotas antrasis leidimas [8].

2012 metais buvo parengtas trečiasis leidimas, kuriame ištaisytos antrajame leidime pastebėtos klaidos, pakoreguoti kai kurių žodžių aprašai, pašalinta kelios dešimtys pasenusių terminų ir maždaug tiek pat įtraukta naujų, įgarsinti antraštiniai žodžiai. Išleista tik elektroninė versija (ankstesni leidimai turėjo ir elektronines, ir spausdintines versijas).

Kompiuterių naudotojai ir jų programinės įrangos lokalizuotojai nuolatos susiduria ne tik su terminais, bet ir įvairiais kitais žodžiais, kurie matomi kompiuterio ekrane. Tai komandos, mygtukų pavadinimai, trumpos frazės ir pan. Dauguma jų yra bendrinės kalbos žodžiai, išreikšti įvairiomis kalbos dalimis (veiksmažodžiais, būdvardžiais, prieveiksmiais, pvz.: įdėti, tolydus, gerai). Tokių žodžių arba jų junginių šiame žodyne yra gana daug, t. y. į žodyną įtraukti kompiuterijai būdingi leksiniai vienetai, ne vien tik klasikine prasme suprantami terminai.

Šiame žodyne pateikiamos ne tik terminų apibrėžtys, bet ir išsamesni paaiškinimai, žodžių vartojimo pavyzdžiai, įdėta nemažai iliustracijų. Todėl žodynas vadinamas enciklopediniu. Aprašyta apie 4700 leksinių vienetų.

??Kartu su šiuo žodynu pateikiamas Anglų–lietuvių kalbų žodynėlis. Į jį įtraukti Enciklopediniame žodyne aprašytų leksinių vienetų atitikmenys anglų kalba, be to pridėta dar apie tris tūkstančius žodyne neaprašytų, bet dažnai kompiuterijoje vartojamų žodžių. Iš šio žodynėlio lietuviškų žodžių eina saitai į tų žodžių aprašus Enciklopediniame žodyne (jeigu jie yra).

Žodynas pirmiausia skiriamas programinės įrangos gamintojams ir lokalizuotojams, verčiantiems programas į lietuvių kalbą ir adaptuojantiems jas lietuviškai kultūrinei terpei – kad jiems būtų lengviau sudaryti ir parinkti komandų, parinkčių, parametrų pavadinimus, išversti kompiuterio pranešimus, parengti elektroninius žinynus ir kitus darbui su kompiuteriu reikalingus tekstus. Žodynas reikalingas ir visiems kompiuterių naudotojams, norintiems geriau suprasti ar pasitikslinti programinės įrangos komandas ir pranešimus.

Žodynas yra sandūroje tarp mokslinės kompiuterijos terminijos ir bendrinėje kalboje vartojamų žodžių. Tikimės, kad jis padės suartinti kompiuterijos terminiją su bendrine kalba.

Rengiant žodyną buvo naudotasi šaltinių sąraše išvardytais žodynais, sulietuvintos programinės įrangos tekstynais. Žodyno rengėjai yra patys sulietuvinę per dešimtį skirtingų valstybių ir bendrovių kompiuterių programų. Visa tai turėjo įtakos vienodinant ir sisteminant lietuviškąją kompiuterijos terminiją, nes angliškoji kol kas sistemingumu nepasižymi – gana dažnai skirtingų valstybių bendrovės arba skirtingų operacinių sistemų autoriai vartoja skirtingus terminus. Stengtasi padaryti taip, kad vienodos sąvokos lietuvių kalba būtų vadinamos vienodai, skirtingos – skirtingai.

Rengiant žodyną nuolat teikė pagalbą nemažai kompiuterijos specialistų. Ypač daug pasiūlymų pateikė Viktoras Dagys, Modestas Rimkus, Aidas Žandaris – jie patikslino ir parengė po keletą dešimčių terminų aprašų. Visą pirmųjų dviejų žodyno leidimų tekstą peržiūrėjo Viktoras Dagys, o trečiojo – Agnė Klimaitienė (Strelkauskytė). Įgarsino Antanas Smetona. Visiems jiems nuoširdus ačiū.

Autoriai nuoširdžiai dėkoja Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir ypač dr. Angelei Kaulakienei už visokeriopą paramą rengiant šį žodyną.

Autoriai