Įvadas

„Enciklopedinis kompiuterijos žodynas“ (trumpiau – EKŽ) pirmiausia skiriamas programinės įrangos gamintojams ir lokalizuotojams, verčiantiems programas į lietuvių kalbą ir adaptuojantiems jas lietuviškai kultūrinei terpei. Naudodamiesi žodynu jie galės lengviau sudaryti ar parinkti komandų, parinkčių, parametrų pavadinimus, versti kompiuterio pranešimus, rengti elektroninius žinynus ir kitus darbui su kompiuteriu reikalingus tekstus. Šis žodynas gali būti naudingas kiekvienam dirbančiam kompiuteriu ir norinčiam geriau suprasti ar pasitikslinti kompiuterio ekrane matomų žodžių ar jų junginių prasmę.

Žodyne aprašomi ne tik kompiuterijos, informatikos terminai, bet ir įvairūs kiti žodžiai ar jų junginiai, paprastai matomi kompiuterio ekrane. Tai komandų, mygtukų pavadinimai, užrašai dialogų languose, trumpi programų pranešimai, nurodymai ir pan., pvz.: didinti, įdėti, tolydus, gerai, pažymėti kaip neskaitytą. Tokių žodžių arba jų junginių šiame žodyne yra gana daug, t. y. šį žodyną sudaro ne vien terminai (paprastai daiktavardžiai), bet ir kita kompiuterijai būdinga leksika (veiksmažodžiai, būdvardžiai, prieveiksmiai). Pavyzdžiui, būdvardžiai atlieka pažymimųjų žodžių funkciją rūšiniuose terminuose, jie pateikiami paprasta (neįvardžiuotine) vyriškosios giminės forma, skliaustuose nurodoma moteriškosios giminės galūnė. Daugelis jų (pvz.: globalus, objektinis) kompiuterijoje turi savitą reikšmę, todėl ir yra atskirai aprašomi. Skaitytojas, žinodamas jų reikšmes, lengviau supras su jais sudarytus rūšinius terminus, galės pats juos sudaryti. Apibendrintai galima sakyti, kad šį žodyną sudaro leksinių vienetų straipsniai.

Pagrindinės žodyno leksinio vieneto straipsnio dalys yra antraštinis leksinis vienetas, jo aprašas, sudarytas iš apibrėžties, dažnai ir išsamesnio paaiškinimo, iliustracijų, vartojimo pavyzdžių, vienas ar keletas atitikmenų anglų kalba. Leksinio vieneto straipsnyje paprastai rodomi jo ryšiai su kitais leksiniais vienetais (pateikiamos nuorodos). Paaiškinimuose nevengiama patarimų programinės įrangos lokalizuotojams, kaip jie turėtų parinkti tinkamą lietuvišką atitikmenį painesniems, kartais žargoniškai vartojamiems angliškiems žodžiams. Nemažai leksinių vienetų straipsnių turi dalį „Dar vartojama“, kurioje vardijami žodyne neaprašyti, bet kompiuterių programose arba literatūroje dar vis sinonimiškai vartojami leksiniai vienetai. Jie nėra neteiktini, bet tikimasi, kad jų vartosena mažės. Paaiškinimų gali ir nebūti, jeigu leksinis vienetas gana aiškus iš apibrėžties. Kaip vartojimo pavyzdžiai vardijami iš leksinio vieneto sudaryti rūšiniai vienetai, ypač žodyne aprašytieji. Iš to galima susidaryti vaizdą apie visą gimininio leksinio vieneto lizdą.

Jei leksinis vienetas turi sinonimų, jie pateikiami atskiroje eilutėje po antraštiniu žodžiu.

Į žodyną įtraukta ir neteiktinų leksinių vienetų (dažnesnių vartosenoje). Jie žymimi ntk., greta po lygybės ženklo (=) nurodomas teiktinas leksinis vienetas (teikiama nuoroda į jo straipsnį).

Žodyne vartojami sutrumpinimai ir nuorodos:
plg. – palygink su kitu žodyne aprašytu leksiniu vienetu (yra panašumų arba skirtumų);
dar žr. – dar žiūrėk susijusį leksinį vienetą, kurio apraše yra informacijos, padedančios geriau suprasti leksinį vienetą, iš kurio straipsnio teikiama ši nuoroda;
žr. – žiūrėk nurodytą geresnį leksinį vienetą;
ntk. – neteiktinas leksinis vienetas, duodama nuoroda į jį pakeičiantį teiktiną leksinį vienetą.

Rengiant žodyną naudotasi šaltinių sąraše išvardytais žodynais, sulietuvintos programinės įrangos tekstynais. Žodyno rengėjai yra patys sulietuvinę per dešimtį skirtingų valstybių ir bendrovių kompiuterių programų. Visa tai padėjo vienodinti ir sisteminti lietuviškąją kompiuterijos terminiją, nes angliškoji kol kas sistemiškumu nepasižymi – gana dažnai skirtingų valstybių bendrovės arba skirtingų operacinių sistemų autoriai vartoja skirtingus terminus. Šiame žodyne stengiamasi, kad vienodos sąvokos lietuvių kalba būtų vadinamos vienodai, skirtingos – skirtingai.

„Enciklopedinio kompiuterijos žodyno“ pradžia – 2000 m. Matematikos ir informatikos institute pradėtas rengti ir tais pačiais metais svetainėje LIKIT publikuotas „Aiškinamasis dialogo terminų žodynas“, kuriame buvo aprašyta per 500 leksinių vienetų.

„Enciklopedinis kompiuterijos žodynas“ imtas rengti 2003 m. Informacinės visuomenės plėtros komitetui (IVPK) inicijuojant ir remiant. Buvo parengta 2000 kompiuterijos leksinių vienetų aprašų – straipsnių, daugelis su iliustracijomis. Elektroninė šio žodyno versija buvo publikuota svetainėje LIKIT, joje buvo organizuotas visuomeninis žodyno svarstymas. 2005 m. žodyną aprobavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK). Tais pačiais metais jis buvo išspausdintas (V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. TEV, Vilnius, 2005, 388 psl.).

Išleidus pirmąjį leidimą tuoj pat pradėtas rengti antrasis papildytas „Enciklopedinio kompiuterijos žodyno“ leidimas. Jį toliau finansavo IVPK. Buvo parengta jau 4000 leksinių vienetų aprašų. 2008 m. žodyną teigiamai įvertino VLKK. Tais pačiais metais jis buvo ir išleistas (V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas, II papildytas leidimas. TEV, Vilnius, 2008, 652 psl.).

2010–2011 m. buvo parengtas trečiasis „Enciklopedinio kompiuterijos žodyno“ leidimas. Patikrinti leksinių vienetų aprašai, išbraukta kelios dešimtys pasenusių straipsnių ir maždaug tiek pat įtraukta naujų, pradėta įgarsinti antraštinius leksinius vienetus. Elektroninė šio leidimo versija paskelbta Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto Informatikos metodologijos skyriaus svetainėje.

Ketvirtasis „Enciklopedinio kompiuterijos žodyno“ leidimas pradėtas rengti gavus ES struktūrinę paramą projektui „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“ 2012–2014 metais. Žodynas iš esmės peržiūrėtas, pašalinti pasenę straipsniai, patikslinti ir suredaguoti esami aprašai, įdėta naujų leksinių vienetų straipsnių. Baigus projektą žodyne teikiama apie 4,6 tūkstančio straipsnių. Jis skelbiamas svetainėje „Raštija.lt“ (www.raštija.lt).