1. Svarbiausias reikšminis kalbos vienetas.

Duomenų apdorojime neakcentuojama žodžio reikšmė ir žodis išskiriamas iš teksto formaliai, sintaksės požiūriu, pavyzdžiui, ištisinė (be tarpų) raidžių seka, prieš kurią ir po kurios eina ženklas, kuris pagal tame dokumente priimtą žodžio apibrėžtį neturėtų priklausyti žodžiui (tarpas, skyrybos ženklas ir pan.).

Pavyzdžiai: bazinis žodis, reikšminis žodis, rezervuotas žodis.

2. Mažiausias adresuojamas kompiuterio atminties vienetas.

Ankstesniuose dideliuose kompiuteriuose žodžio ilgis buvo parenkamas toks, kad į jį tilptų vienas skaičius ir jį sudarydavo keletas dešimčių bitų. Vėliau, kai kompiuteriuose ėmė dominuoti rašto ženklai, mažiausiu adresuojamu atminties vienetu tapo baitas. Vienam skaičiui skiriami keli baitai (2, 4, 8), o programa, skirstydama atmintį skaičiams, ją skaido į žodžius po 2, 4 arba 8 baitus. Žodžio, o kartu ir skaičiaus (pradžios) adresas turi būti dalus iš žodžio ilgio (baitais).

Pavyzdžiai: adreso žodis, duomenų žodis, dvejetainis žodis, dvigubasis žodis, ilgasis žodis, komandos žodis, kontrolinis žodis, n-baitis žodis, n-bitis žodis, trumpasis žodis.