Klaviatūros treniruoklė KP Typing Tutor
Skirta
mokytis rinkti tekstą klaviatūra. Programa tinka mokytis taip vadinamu
akluoju metodu, t. y. nežiūrint į klaviatūrą. Akluoju metodu rašyti pradėta
mokyti XIX amžiaus pabaigoje. Kad būtų lengviau rašyti, raidės, skyrybos
ženklai, skaitmenys išdėstyti tam tikra tvarka. Išmokus tekstas renkamas labai
sparčiai ir nepavargstant.
Į kompiuterį turi būti įdiegta lietuviška standartinė
klaviatūra. Jos
klavišų išdėstymas yra toks:
Daugelis Lietuvoje platinamų operacinės sistemos versijų šią
tvarkyklę turi. Tvarkyklę operacinėms sistemoms Windows
95/98/ME/NT/2000/XP galima parsisiųsti iš svetainės
http://aldona.mii.lt/pms/kalba/klav. Ten pat yra tvarkyklės įdiegimo
instrukcija, o taip pat informacija apie tai, kur galima įsigyti tokią
klaviatūrą arba kaip seną klaviatūrą pertvarkyti į standartinę
pasinaudojant lipdukais.
Rašoma visais abiejų rankų pirštais. Paveiksle parodyta, kuriuo
pirštu spaudžiamas kiekvieno ženklo klavišas. Nykščiais spaudžiamas
tarpo klavišas. Kitų aštuonių pirštų nuolatinės gyvenamosios vietos
klavišai nuspalvinti geltonai. Pirštai būna ant šių
klavišų. Jeigu reikia paspausti kurią nors iš šių klavišų raidžių, tai
pakanka spustelti ir atleisti to klavišo pirštą. Todėl šios aštuonios
raidės (a, s, d, š, k, l, ų, ė) renkamos sparčiausiai. Renkant bet kurią kitą raidę
ją atitinkantis pirštas staigiu judesiu perkeliamas ant tos raidės
klavišo, klavišas paspaudžiamas, pirštas vėl grąžinamas į pradinę
padėtį. Todėl kiekviena raidė renkama atliekant tuos pačius kurio nors
piršto judesius. Ilgiau pasitreniravus šie judesiai įsimenami ir jie
atliekami automatiškai, apie tai negalvojant ir neieškant reikiamo
klavišo. Štai dėl to ir pasiekiama didelė teksto rinkimo sparta.
Programą sudaro:
Pratimai treniravimuisi parinkti naudojantis greitojo tekstų
rinkimo vadovėliais [G. Grigėnienė. Mašinraščio mokymo pratimai ir
raštvedyba. Kaunas: Šviesa, 1985. A. Laurinavičienė. Mašinraštis
ir raštvedyba. Vilnius: Mokslas, 1976] bei konsultuojantis su tekstų rinkimo
dėstytoja Gražina Rancova. Už tai dėkui vadovėlių autorėms ir Gražinai.
Pagrindinė
klaviatūros eilė. Klaviatūra susideda iš
keturių eilių. Trys eilės yra raidžių, o ketvirtoji skaitmenų, skyrybos
ženklų, matematikos simbolių. Antroji nuo apačios eilė vadinama pagrindine
klaviatūros eile, trečioji viršutine, o pirmoji
apatine. Pagrindinėje eilėje yra pagrindinės raidės k, l, ų,
ė ir š, d, s, a. Kai taip išdėstytos raidės patogu
rašyti visais pirštais.
Viršutinė klaviatūros eilė. Viršutinės eilės raidžių mokymosi principas pirštų judesiai ir nuoseklumas toks pat kaip ir pagrindinės eilės. Iš pradžių pirštai laikomi ant pagrindinių raidžių k, l, ų, ė ir š, d, s, a, pradedant rašyti, keliami ant viršutinės eilės raidžių, o parašius grąžinami į pagrindinę padėtį.
Pirmoji klaviatūros eilė. Rašant pirmosios klaviatūros eilės raides, judesiai tampa sudėtingesni: pirštus reikia nukelti nuo pagrindinės eilės į pirmąją, o dažnai ir į trečiąją eilę. Pavyzdžiui, po raidės m, rašant i, reikia kelti pirštą nuo pirmosios klaviatūros eilės į trečiąją. Todėl parašius pirmosios eilės raidę, grįžtama į pagrindinę padėtį ir tik po to rašomos trečiosios eilės raidės.
Ketvirtoji klaviatūros eilė. Ketvirtosios klaviatūros eilės ženklus rašome panašiai kaip trečiosios klaviatūros eilės raides: pirštus laikome ant pagrindinių raidžių, keliame juos ant ketvirtosios klaviatūros eilės ženklų ir grąžiname atgal.
Didžiąsias raides ir skaitmenis rašome naudodamiesi antrojo lygio klavišais. Jie yra ties pirmąja klaviatūros eile, todėl patogiausia nuspausti mažyliais pirštais. Kad neprarastume ritmo, klavišą spaudžiame ta ranka, kuri didžiosios raidės ar skaitmens nerašo. Paspaustą klavišą laikome tol, kol parašome raidę ar skaitmenį.
Šią treniruoklę sulietuvino Sigita Pedzevičienė (sigitab et
ktl.mii.lt).
2004-12-04.