Klaviatūros treniruoklė „KP Typing Tutor“

  Skirta mokytis rinkti tekstą klaviatūra. Programa tinka mokytis taip vadinamu akluoju metodu, t. y. nežiūrint į klaviatūrą. Akluoju metodu rašyti pradėta mokyti XIX amžiaus pabaigoje. Kad būtų lengviau rašyti, raidės, skyrybos ženklai, skaitmenys išdėstyti tam tikra tvarka. Išmokus tekstas renkamas labai sparčiai ir nepavargstant.

  Į kompiuterį turi būti įdiegta lietuviška standartinė klaviatūra. Jos klavišų išdėstymas yra toks:

Klaviatūra

  Daugelis Lietuvoje platinamų operacinės sistemos versijų šią tvarkyklę turi. Tvarkyklę operacinėms sistemoms „Windows 95/98/ME/NT/2000/XP“ galima parsisiųsti iš svetainės http://aldona.mii.lt/pms/kalba/klav. Ten pat yra tvarkyklės įdiegimo instrukcija, o taip pat informacija apie tai, kur galima įsigyti tokią klaviatūrą arba kaip seną klaviatūrą pertvarkyti į standartinę pasinaudojant lipdukais.

  Rašoma visais abiejų rankų pirštais. Paveiksle parodyta, kuriuo pirštu spaudžiamas kiekvieno ženklo klavišas. Nykščiais spaudžiamas tarpo klavišas. Kitų aštuonių pirštų nuolatinės „gyvenamosios“ vietos klavišai nuspalvinti geltonai. Pirštai būna ant šių klavišų. Jeigu reikia paspausti kurią nors iš šių klavišų raidžių, tai pakanka spustelti ir atleisti to klavišo pirštą. Todėl šios aštuonios raidės (a, s, d, š, k, l, ų, ė) renkamos sparčiausiai. Renkant bet kurią kitą raidę ją atitinkantis pirštas staigiu judesiu perkeliamas ant tos raidės klavišo, klavišas paspaudžiamas,  pirštas vėl grąžinamas į pradinę padėtį. Todėl kiekviena raidė renkama atliekant tuos pačius kurio nors piršto judesius. Ilgiau pasitreniravus šie judesiai įsimenami ir jie atliekami automatiškai, apie tai negalvojant ir neieškant reikiamo klavišo. Štai dėl to ir pasiekiama didelė teksto rinkimo sparta.

  Programą sudaro:

  Pratimai treniravimuisi parinkti naudojantis greitojo tekstų rinkimo vadovėliais [G. Grigėnienė. Mašinraščio mokymo pratimai ir raštvedyba. Kaunas: Šviesa, 1985. A. Laurinavičienė. Mašinraštis ir raštvedyba. Vilnius: Mokslas, 1976] bei konsultuojantis su tekstų rinkimo dėstytoja Gražina Rancova. Už tai dėkui vadovėlių autorėms ir Gražinai.

  Pagrindinė klaviatūros eilė. Klaviatūra susideda iš keturių eilių. Trys eilės yra raidžių, o ketvirtoji – skaitmenų, skyrybos ženklų, matematikos simbolių. Antroji nuo apačios eilė vadinama pagrindine klaviatūros eile, trečioji – viršutine, o pirmoji – apatine. Pagrindinėje eilėje yra pagrindinės raidės k, l, ų, ė ir š, d, s, a. Kai taip išdėstytos raidės patogu rašyti visais pirštais. 

  Viršutinė klaviatūros eilė. Viršutinės eilės raidžių mokymosi principas – pirštų judesiai ir nuoseklumas toks pat kaip ir pagrindinės eilės. Iš pradžių pirštai laikomi ant pagrindinių raidžių k, l, ų, ė ir š, d, s, a, pradedant rašyti, keliami ant viršutinės eilės raidžių, o parašius grąžinami į pagrindinę padėtį.

  Pirmoji klaviatūros eilė. Rašant pirmosios klaviatūros eilės raides, judesiai tampa sudėtingesni: pirštus reikia nukelti nuo pagrindinės eilės į pirmąją, o dažnai – ir į trečiąją eilę. Pavyzdžiui, po raidės m, rašant i, reikia kelti pirštą nuo pirmosios klaviatūros eilės į trečiąją. Todėl parašius pirmosios eilės raidę, grįžtama į pagrindinę padėtį ir tik po to rašomos trečiosios eilės raidės.

  Ketvirtoji klaviatūros eilė. Ketvirtosios klaviatūros eilės ženklus rašome panašiai kaip trečiosios klaviatūros eilės raides: pirštus laikome ant pagrindinių raidžių, keliame juos ant ketvirtosios klaviatūros eilės ženklų ir grąžiname atgal.

  Didžiąsias raides ir skaitmenis rašome naudodamiesi antrojo lygio klavišais. Jie yra ties pirmąja klaviatūros eile, todėl patogiausia nuspausti mažyliais pirštais. Kad neprarastume ritmo, klavišą spaudžiame ta ranka, kuri didžiosios raidės ar skaitmens nerašo. Paspaustą klavišą laikome tol, kol parašome raidę ar skaitmenį.


  Šią treniruoklę sulietuvino Sigita Pedzevičienė (sigitab et ktl.mii.lt).

  2004-12-04.