emblema

BUVUSI Lietuvos mokinių informatikos olimpiadų svetainė.

Dabartinė: http://www.lmio.lt

Aktualijos Lietuvos Baltijos Tarptautinės Kitos Pasirengimas Fotoalbumas en en
Lietuvos
Aktualijos
Datos
Organizavimas
Nuostatai
Vertinimo komisija
Organizavimo komitetas
Techninis komitetas
Varžybų sistema
I-II etapo
III etapo I d.
III etapo II d.
DUK
Uždaviniai
Vertinimas
Idėjos aprašo
Programavimo stiliaus
Testavimas
Rezultatai
XVIII ol. (2006/2007)
XVII ol. (2005/2006)
XVI ol. (2004/2005)
XV ol. (2003/2004)
XIV ol. (2002/2003)
XIII ol. (2001/2002)
XII ol. (2000/2001)
XI ol. (1999/2000)
X ol. (1998/1999)
IX ol. (1997/1998)
VIII ol. (1996/1997)
VII ol. (1995/1996)
VI ol. (1994/1995)
V ol. (1993/1994)
IV ol. (1992/1993)
Laimėtojai
XVIII ol. (2006/2007)
XVII ol. (2005/2006)
XVI ol. (2004/2005)
XV ol. (2003/2004)
XIV ol. (2002/2003)
XIII ol. (2001/2002)
XII ol. (2000/2001)
XI ol. (1999/2000)
X ol. (1998/1999)
IX ol. (1997/1998)
VIII ol. (1996/1997)
VII ol. (1995/1996)
VI ol. (1994/1995)
V ol. (1993/1994)
IV ol. (1992/1993)
III ol. (1991/1992)
II ol. (1990/1991)
I ol. (1989/1990)
Istorija
Ankstesnės
Uždavinių sk.
Balų vidurkis
Dalyvių sk.
Uždavinynai
Fotogalerija
Įdomybės
Rėmėjai
skaitliukas
© 2004
Kontaktai


Lietuvos informatikos olimpiadų istorija

Moksleivių informatikos olimpiados išaugo iš Jaunųjų programuotojų neakivaizdinės mokyklos olimpiadų. Jaunųjų programuotojų mokykla įkurta Matematikos ir informatikos instituto 1981 m. pradžioje. Taip atsirado galimybė mokytis programavimo visiems pageidaujantiems Lietuvos moksleiviams. Kadangi visi mokėsi pagal tą pačią programą, susidarė sąlygos rengti jaunųjų programuotojų olimpiadas.

Šios olimpiados vykdavo vasaros stovyklose, į kurias būdavo kviečiami geriausiai besimokantys Jaunųjų programuotojų mokyklos mokiniai. Šių olimpiadų uždaviniai bei jų sprendimai išleisti atskira knygele (V. Dagienė. Lietuvos jaunųjų programuotojų olimpiados. – Kaunas: Šviesa, 1992).

Nemažą įtaką nacionalinėms informatikos olimpiadoms atsirasti turėjo ir Lietuvos jaunųjų programuotojų konkursai, rengti 1985-1989 m. Juose galėjo dalyvauti visi, kas tik norėjo, iki 30 metų amžiaus. Konkursuose dalyvaudavo nemažai profesionalių programuotojų, todėl uždaviniai būdavo nelengvi. Tačiau nugalėtojai buvo renkami trijose grupėse: darbuotojų, moksleivių ir studentų. Todėl ir moksleiviai turėdavo galimybių gauti prizus. Šių konkursų uždaviniai su sprendimais išleisti atskira knygele V.Dagienė, G. Grigas. Jaunųjų programuotojų konkursai. – Kaunas: Šviesa, 1994).

1989 m. įvyko pirmoji tarptautinė moksleivių informatikos olimpiada. Kadangi Lietuvoje buvo stiprių programuojančių moksleivių, pasiūlėme tuometinei Tarybų Sąjungai paimti vieną mūsiškį į savo komandą dalyvauti tarptautinėje olimpiadoje Bulgarijoje. Taip kauniškis Andrius Čepaitis pelnė aukso medalį.

1990 m. buvo nutarta surengti visos Lietuvos moksleivių informatikos olimpiadą. Šie metai laikomi moksleivių nacionalinių informatikos olimpiadų pradžia – tik vieneriais metais atsilikta nuo tarptautinės.

Visų mokyklų moksleiviai buvo pakviesti dalyvauti pirmojoje olimpiadoje (1989/1990): švietimo skyriams buvo išsiuntinėtos uždavinių sąlygos, jie jas perdavė mokykloms. Maždaug per mėnesį reikėjo išspręsti pateiktus uždavinius ir jų sprendimus atsiųsti į Vilnių. Taip vyko pirmasis etapas. Kompiuterių uždaviniams spręsti nereikėjo.

Dalyvių buvo nedaug – tik 111. Iš jų atrinkta 60 geriausiųjų ir pakviesta į antrąjį etapą, kuris vyko Vilniaus universitete. Geriausieji įgijo teisę varžytis trečiajame, baigiamajame etape Druskininkuose.

Analogiškai vyko antroji nacionalinė moksleivių informatikos olimpiada (1990/1991), netgi baigiamasis etapas, ten pat – Druskininkuose. Tuo metu buvo naudojami kompiuteriai „Yamaha" ir IBM PC XT.

Trečiosios informatikų olimpiados (1991/1992) pirmasis etapas šiek tiek skyrėsi nuo ankstesniųjų. Anksčiau šio etapo uždavinių sąlygas mokykloms perduodavo švietimo skyriai, o išspręstus uždavinius reikėdavo siųsti paštu nacionalinei vertinimo komisijai. Trečiojoje olimpiadoje organizuoti pirmąjį etapą ir atrinkti laimėtojus buvo patikėta švietimo skyrių sudarytoms rajonų (miestų) olimpiados organizavimo ir vertinimo komisijoms. Nacionalinė olimpiados komisija pasiūlė pirmojo etapo uždavinius, tačiau švietimo skyrių komisijos galėjo jų ir nenaudoti (arba naudoti tik kai kuriuos), o parengti savus.

Nuo trečiosios olimpiados šitaip rengiami ir visų tolesnių olimpiadų pirmieji etapai. Rajonų (miestų) vertinimo komisijos turi nustatyti algoritmų vertinimo kriterijus, patikrinti ir įvertinti moksleivių darbus, o nacionalinei komisijai išsiųsti tik nustatyto skaičiaus laimėtojų, pakliuvusių į antrąjį etapą, sąrašus.

Trečioji olimpiada dar išsiskyrė tuo, kad į antrąjį etapą buvo galima pakliūti ne tik per rajono (miesto) pirmąjį etapą, bet ir per spaudą. Laikraštyje „Lietuvos rytas" buvo išspausdintos uždavinių, kuriuos geriausiai išsprendę moksleiviai galėjo patekti į antrąjį etapą, sąlygos. Be to atskiras pirmasis etapas buvo surengtas aukštesniųjų mokyklų bendrojo lavinimo skyrių ir profesinių mokyklų moksleiviams, besimokantiems informatikos pagal vidurinių mokyklų programą.

Trečiosios olimpiados antrasis etapas vyko net penkiose vietose: Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Utenoje ir Vilniuje. Mokiniai per keturias valandas turėjo išspręsti du uždavinius (kompiuteriai šiame etape nebuvo naudojami).

Trečiosios olimpiados baigiamasis etapas vyko vėl Druskininkuose. Buvo dvi moksleivių grupės: IX-X ir XI-XII klasių. Jie dvi dienas sprendė po vieną uždavinį. Programa turėjo būti suderinta kompiuteriu. Buvo leistos net keturios programavimo kalbos: Beisikas, Paskalis, Si ir Prologas.

Ketvirtojoje olimpiadoje (1992/1993) buvo baigti formuoti informatikos olimpiadų organizavimo, uždavinių sudarymo bei vertinimo principai. Buvo nutarta skaidyti olimpiadą į tris etapus: rajono (miesto), atrankinį ir baigiamąjį. Į atrankinį etapą švietimo skyriai siunčia nustatytą skaičių moksleivių, o į trečiąjį kviečiami geriausi antrojo etapo dalyviai, atsižvelgiant į moksleivių amžių bei gyvenamąją vietovę. Nuo šios olimpiados dalyviai algoritmus galėjo rašyti tik Paskalio ir Si kalbomis. Tuo metu pasaulinėse olimpiadose dar buvo leidžiama programuoti Beisiku. 1998 m. 10-tojoje tarptautinėje olimpiadoje Portugalijoje buvo atsisakyta Beisiko.

Šioje olimpiadoje pasikeitė antrojo olimpiados etapo rengimo tvarka: moksleiviai uždavinius turėjo spręsti kompiuteriu. Mokytojas, atsakingas už olimpiados organizavimą, turėjo surinkti mokinių sprendimus ir tuoj pat išsiųsti elektroniniu paštu nacionalinei vertinimo komisijai. Taigi šioje olimpiadoje pirmą kartą pradėtas naudoti elektroninis paštas.

Ketvirtosios olimpiados trečiojo rato dalyviai turėjo išspręsti daugiau uždavinių: nebe du, o penkis. Šis ratas vyko Alytuje.

Penktoji olimpiada (1993/1994) vyko taip pat kaip ir ankstesnės, šiek tiek skyrėsi tik pirmasis ir antrasis ratai. Pirmąjį ratą buvo patikėta rengti vien rajonų bei miestų švietimo skyriams ir nutarta nebeskelbti papildomų uždavinių spaudoje. Trečiajame rate buvo didinamas uždavinių skaičius: per tris dienas reikėjo įveikti septynis uždavinius. Taip buvo daroma žvalgantis į tarptautinę olimpiadą - ten padidėjo uždavinių skaičius. Penktosios olimpiados baigiamasis ratas vyko Kaune.

Šeštoji olimpiada (1994/1995) nuo prieš metus vykusios olimpiados skyrėsi tik namų užduotimi prieš trečiąjį ratą: visi patekę į šį ratą moksleiviai gavo išspręsti šešis 1994m. vykusios tarptautinės olimpiados uždavinius. Namų darbo vertinimas neturėjo reikšmės olimpiados rezultatams, tačiau turėjo įtakos atrenkant dalyvius į Centrinės Europos šalių olimpiadą, vykusią Vengrijoje.

Septintoji olimpiada (1995/1996) savo organizacija ir uždaviniais buvo visiškai panaši į šeštąją, tik nebuvo skiriamas namų darbas. Taip pat padidėjo pirmame rate dalyvaujančių mokinių skaičius: šioje olimpiadoje jis jau beveik pasiekė tūkstantį. Antrajame rate, kaip jau buvo įprasta, uždaviniams persiųsti buvo naudojamas elektroninis paštas. Daugėjo mokyklų, kuriose buvo rengiamas antrasis ratas, be to, mokyklos gavo galimybę ir išmoko naudotis elektroniniu paštu.

Aštuntojoje olimpiadoje (1996/1997) atsirado keletas pokyčių. Esminis – prisidėjo dar vienas olimpiados ratas, kurį rengia mokyklos. Vis daugiau mokyklų įsigyja kompiuterius, taigi pačios mokyklos tampa pajėgios surengti pirmąjį olimpiados ratą. Tuomet rajono (miesto) rengiamas ratas tampa antruoju, o trečiasis, nacionalinis, ratas susideda iš dviejų dalių: organizuojamo elektroniniu paštu ir stacionaraus.

Antrasis pokytis – jaunesniųjų moksleivių grupė. Ankstesnėse olimpiadose taip pat buvo skatinami jaunesni moksleiviai: jiems buvo skiriamos papildomos vietos, baigiamajame etape – atskiri apdovanojimai. Tačiau uždaviniai būdavo vienodi visiems.
Nuo šios olimpiados jaunesniųjų grupei pradėti rengti atskiri uždaviniai, atitinkantys šių moksleivių amžių bei turimas kitų dalykų žinias. Jaunesniųjų grupei priklauso mokiniai iki devintosios klasės imtinai.

Devintoje (1997/1998), dešimtoje (1998/1999) ir vienuoliktoje (1999/2000) olimpiadoje tvarka nepakito: viskas vyko taip pat kaip aštuntojoje olimpiadoje. Nebent tik įvairesni tapo baigiamojo rato uždaviniai, atsirado dialogų, kai duomenims gauti reikėdavo kreiptis į duotas funkcijas ar procedūras, programų analizės uždavinių.

Dvyliktoje (2000/2001) olimpiadoje imta kitaip skirsyti dalyvius. Dalyviai skirstomi į penkias grupes pagal klases. T.y. įvedamos aštuntų, devintų, dešimtų, vienuoliktų ir dvyliktų klasių grupės. Jaunesni nei aštuntos klasės moksleiviai gali dalyvauti olimpiadose aštuntų klasių grupėje. Kiekvienos grupės moksleiviai atskirai kovoja dėl prizinių vietų. Tačiau kaip ir anksčiau rengiami tik du komplektai uždavinių. Vienus uždavinius sprendžia aštuntų ir devintų klasių moksleiviams, kitus – dešimtų, vienuoliktų ir dvyliktų klasių moksleiviai. Nuo šios olimpiados sutrumpėjo olimpiada. Liko dvi, nebe trys sprendimo dienos. Tuo pačiu ir sumažėjo uždavinių skaičius: nuo šešių–septynių iki keturių–penkių.

2000 m. rudenį pakeitus olimpiados nuostatus III etape nebebuvo leista programuoti ir C/C++ kalba. Toks sprendimas priimtas todėl, kad tarp olimpiados dalyvių ši kalba nėra populiari, o ja programuojančių rezultatai prasti. Ateityje numatoma, kad III etape bus leidžiama C kalba, jei bent 5% III etapo dalyvių pasirinks šią kalbą.

Tryliktoje (2001/2002) olimpiadoje lygiuojantis į tarptautines olimpiadas įvedamas Free Paskalis. Etape kompiuterių paštu dalyviams leidžiama pasirinkti, ar programuoti Turbo Paskaliu, ar Free Paskaliu. Tačiau finale Palangoje buvo leista programuoti tik Free Paskaliu. Kadangi Free Paskalio aplinka turėjo daug trūkumų, kartu buvo instaliuotas ir Virtual Paskalis. Tačiau vertinant programos buvo kompiliuojamos tik Free Paskalio kompiliatoriumi.

Keturioliktoje (2002/2003) olimpiadoje pirmą kartą išbandoma Programavimo varžybų aptarnavimo sistema (PVAS), analogiška sistemoms, vartojamoms pasaulinėse informatikos olimpiadose. Svarbiausia sistemos naujovė - moksleivis savo sprendimus per tinklą pateikia centriniam kompiuteriui. Programa iš karto kompiliuojama ir vykdoma su sąlygoje pateiktu testu. Jei programa nekompiliuojama arba netinkamas pradinių duomenų/rezultatų formatas, laukiama klavišo paspaudimo ir pan., sistema pateikia atitinkamą pranešimą. Moksleivis gali pasitaisyti programą ir ją iš naujo pateikti.  Savo sprendimus moksleivis gali pateikti daug kartų. Vertinimui neturi įtakos kiek kartų moksleivis pateikė sprendimą.

Ši sistema leidžia visas programas vertinti automatizuotai (nes programos, kurių automatizuotai dėl jose esančių klaidų vertinti negalima, paprasčiausiai nebepasieks vertintojų). Iš kitos pusės moksleiviai turės galimybę ištaisyti dalį klaidų iki pateikdami sprendimus.

Penkioliktoje (2003/2004) olimpiadoje patvirtinti nauji olimpiados nuostatai ir remiantis jais sukurtas Techninis olimpiados komitetas. Techniniai darbai (kompiuterių parengimas, kompiliatorių įdiegimas, testavimo programinės įrangos priežiūra) buvo aiškiai atskirti nuo Vertinimo komisijos funkcijų (uždavinių, testų parinkimo, vertinimo, sprendimų dėl toliau važiuojančių ar apdovanojamų moksleivių priėmimo).

Programavimo varžybų aptarnavimo sistema buvo sėkmingai naudojama I ir II etapo metu. Su ja susipažino visi norintys moksleiviai bei mokytojai. PVAS buvo bandyta naudoti ir neakivaizdinio (3 etapo 1 dalies) metu, tačiau nesėkmingai. Buvo netinkamai parengta techninė įranga ir serveris neišlaikė apkrovimo. Vis dėl to nuspręsta neatsisakyti PVAS nekivaizdiniame olimpiados etape.

PVAS naudojimas olimpiadose leido lengvai įvesti ir kitą C/C++ programavimo kalbą. Penkioliktoje olimpiadoje vėl buvo leidžiama programuoti šia kalba. Rezultatai buvo labai geri. Jei per pirmąsias 11 olimpiadų (nuo 12-os iki 14-os C/C++ buvo nevartojama) į finalinį etapą buvo pakliuvę tik du moksleiviai, tai vien 15-oje olimpiadoje į finalą pakviesti 5 C/C++ programuojantys moksleiviai.

Iki šios olimpiados kartais būdavo taisomos kai kurios formato klaidos moksleivių programose. 15-oje olimpiadoje po ilgų svarstymų buvo įvertinta, kad taisymas kartais sukelia tik dar didesnių problemų, o kai kuriose situacijose labai sunku argmentuoti kodėl vienokia (ne formato) klaida yra netaisytina, o kita (formato) klaida yra taisytina. Vertinimo komisija nusprendė laikyti, kad kandidatuojantiems į tarptautines olimpiadas (10-12 klasių) moksleiviams vertinant algoritmų programinę realizaciją (t.y. testuojant) bus taikomi tokie pat vertinimo principai kaip ir tarptautinėse olimpiadose. Moksleivio programa laikoma jo asmenine nuosavybe, vertinimo komisija joje jokių pataisymų daryti negali ir vertina tiksliai tokią programą kokią pateikė moksleivis olimpiados metu.